Privalomasis sveikatos draudimas – tai valstybinis draudimas, kuris yra ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Visų Lietuvoje nuolat gyvenančių ir Lietuvoje dirbančių asmenų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos kaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir tampa garantija apdraustiesiems, nes, prireikus, jų sveikatos priežiūros išlaidos (bent jau didžioji dalis) iš šio fondo ir bus kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo konkretaus gyventojo sumokėtų įmokų.

      Dalyvavimas sveikatos draudimo sistemoje – garantuota finansinė parama žmogui susirgus.

Kas turi draustis privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – PSD) savarankiškai?

      Asmenys, kurie dirba arba vykdo savarankišką veiklą (pavyzdžiui, gauna darbo užmokestį, vykdo žemės ūkio ar kitą individualią veiklą, yra individualios įmonės savininkai ir panašiai) PSD įmokas moka nuo uždirbamų pajamų ir laikomi apdraustaisiais PSD. Apdraustaisiais taip pat laikomi tie, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis.*

      Savarankiškai PSD įmokas privalo mokėti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, jei jie:

      - nedirba ir nevykdo jokios savarankiškos veiklos ir neuždirba pajamų;

      - nėra PSD draudžiami valstybės lėšomis.

      * Apdraustaisiais, kurie draudžiami PSD valstybės lėšomis laikomi:

      1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;

      2) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

      3) nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;

      4) moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;

      5) vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;

      6) asmenys iki 18 metų;

      7) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

      8) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

      9) vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia);

      10) asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;

      11) asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;

      12) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;

      13) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

      14) buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;

      15) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;

      16) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;

      17) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

      18) papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.

Kada reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai?

      PSD įmokos mokamos kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. PSD įmokos savarankiškai turi būti mokamos nuolat, kad nenutrūktų draudimo stažas.

Kokio dydžio PSD įmokas reikia mokėti savarankiškai?

      Savarankiškai besidraudžiantys asmenys už save kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas (nuo 2008 m. nustatyta minimalioji mėnesinė alga – 800 Lt, todėl mėnesinė PSD įmoka šiuo metu lygi 72 Lt (9 procentai x 800 Lt)).

Kaip reikia sumokėti įmokas savarankiškai?

Mokesčių inspekcija padės įvykdyti mokestines prievoles

Šiuo sudėtingu ekonominiu laikotarpiu daugelis ūkio subjektų neturi galimybių tinkamai vykdyti mokestines prievoles, t.y. sumokėti mokesčius laiku. Patekusiems į tokią situaciją Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskrities VMI) primena, kad šiuo atveju gali padėti mokesčių administratorius. Pagalbos priemonės skirtingiems ūkio subjektams (priklausomai nuo to, ar tai – juridinis asmuo, ar gyventojas) skiriasi. Pateikiame atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus apie pagalbą juridiniams asmenims įvykdyti savo mokestines prievoles.

Ką gali pasiūlyti mokesčių inspekcija mokesčių mokėtojams, kuriems laikinai sunku vykdyti mokestines prievoles?    

Tais atvejais, kai nustatoma, jog, nedelsiant sumokėjus susidariusią nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba jis nebegalėtų vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, galima atidėti mokėjimą ar jį išdėstyti dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės dėl deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), kurį išskaičiavo iš gyventojų, išskyrus atvejus, kai prašoma atidėti patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto GPM bei su juo susijusių sumų sumokėjimo terminą, tokios sutarties negali sudaryti. 

Vienas iš būdų – mokestinės nepriemokos sumokėjimas dalimis pagal suderintą grafiką. Tokiu atveju mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Mokesčių mokėtojas turi pateikti skolos sumokėjimo grafiką, pagal kurį įsipareigoja sumokėti mokestinę nepriemoką. Už pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokestį skaičiuojami delspinigiai. Toks atsiskaitymo būdas priimtinas, kai skola padengiama per kelis mėnesius.

Mokesčių mokėtojams, pageidaujantiems gauti ilgesnį atsiskaitymo su biudžetu terminą, taip pat dalyvaujantiems įvairiuose konkursuose, kurių sąlygose numatyta pateikti pažymą apie atsiskaitymą su biudžetu, siūlomas kitas skolos sumokėjimo būdas – mokestinės paskolos sutarties sudarymas.

Tais atvejais, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas atidedamas/išdėstomas, pasirašoma mokestinės paskolos sutartis. Atkreipiame dėmesį, kad sudarius ją, mokamos finansų ministro nustatytos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos už visą naudojimosi mokestine paskola laikotarpį, mokamos kiekvieną mėnesį pagal patvirtintą grafiką, pradedant tuo mėnesiu, kurį sutartis sudaryta. Šiuo metu galiojanti palūkanų norma 0,02 proc. už dieną, arba 7,3 proc. metinių palūkanų.

Kokių dokumentų prireiks mokestinės paskolos sutarčiai sudaryti?

Norint sudaryti mokestinės paskolos sutartį, reikia pateikti motyvuotą prašymą atidėti arba išdėstyti nepriemokos sumokėjimą, nurodyti pageidaujamą atsiskaitymo grafiką. Kartu reikėtų pateikti dokumentus, įrodančius, kad Mokėtojas turi galimybių atsiskaityti su valstybės/savivaldybės biudžetu ar valstybės pinigų fondais, jeigu bus atidėtas/išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas. Tokie dokumentai yra: sutartys, ketinimo protokolai, verslo planai ir/arba kiti dokumentai, taip pat naujausi mokėtojo finansinę būklę atspindintys dokumentai.

Iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą  įkeitimu, laidavimu ar garantija.

Mokesčių administratorius, įvertinęs mokesčių mokėtojo finansinę būklę, pateiktus dokumentus bei prašyme išdėstytus motyvus, priima sprendimą, kokiu būdu mokestinė nepriemoka bus sumokama – ją atidedant ar išdėstant.

Mokesčių mokėtojai, sudarę mokestinės paskolos sutartis ir pagal patvirtintą grafiką neturintys pradelstų mokėjimų, laikomi neskolingais, todėl tai nesudaro kliūčių dalyvauti įvairiuose konkursuose, kurių sąlygose numatyta pateikti pažymą apie atsiskaitymą su biudžetu.

Ar mokestines nepriemokas gali perimti kitas asmuo?

Mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kitas asmuo (toliau – Skolos perėmėjas). Skolos perėmėjas gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Tačiau to negalės padaryti trečiasis asmuo, turintis bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla ar pats turintis mokestinę nepriemoką. Jeigu dėl mokestinės nepriemokos vyksta ginčas, jos taip pat negalima perimti.

Mokesčių mokėtojas ar Skolos perėmėjas vietos mokesčių administratoriui turi pateikti užpildytą ir pasirašytą nustatytos formos prašymą (forma FR0327). Kartu pateikiama mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis (forma FR0326) arba įsipareigojimas (forma FR0785) bei vietos mokesčių inspekcijos išduotos pažymos apie mokesčių mokėtojo ir Skolos perėmėjo atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais.

Tais atvejais, kai savo įmonės Skolos perėmėju tampa individualios įmonės savininkas, jis pats neteikia pažymos apie atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Turi būti pateikta pažyma tik apie įmonės atsiskaitymą. 

Be to, Skolos perėmėjas turėtų laisva forma pateikti informaciją apie ketinimus sumokėti nepriemoką - tarkim, nurodyti, kad bus įskaityta iš turimos mokesčio permokos.

Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus, priima sprendimą duoti ar neduoti sutikimą perimti prašomą mokestinę nepriemoką.

Kokios dar galimybės tretiesiems asmenims sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas?

Svarbu paminėti, kad tretiesiems asmenims yra galimybė už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.  

Už mokesčių mokėtoją galima mokėti: 1) pagal pavedimo sutartį arba 2) pagal pateiktą prašymą ir sutikimą sumokėtą sumą įskaityti mokesčių mokėtojo mokesčiui ir su juo susijusioms sumoms padengti.

Pirmuoju atveju asmuo mokėjimo nurodyme turi įrašyti mokesčių mokėtojo kodą ir pavadinimą (jeigu juridinis asmuo) arba asmens kodą, vardą ir pavardę  (jei gyventojas). Laukelyje „Įmokos kodas“ reikia įrašyti mokamo mokesčio kodą. Asmuo, mokantis už mokesčių mokėtoją mokestį pagal pavedimo sutartį, vietos mokesčių administratoriui turi pateikti pavedimo sutarties, kurioje asmuo įsipareigoja sumokėti mokestį už mokesčio mokėtoją, kopiją.

Antruoju atveju gyventojas arba juridinis asmuo, mokėdamas už kitą asmenį, mokėjimo nurodyme turi įrašyti 8240 įmokos kodą. Taip pat turi pateikti tinkamai užpildytą prašymą ir sutikimą įskaityti sumokėtą sumą (forma PRC902).

Ar yra atvejų, kai tretieji asmenys negali sumokėti už mokesčių mokėtoją?

Reikia atkreipti dėmesį, kad anksčiau minėta centrinio administratoriaus nustatyta tvarka netaikoma:

fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems pagal įstatymą draudžiama sumokėti už mokesčių mokėtoją;

asmenims, kuriems iškeltos restruktūrizavimo bylos (jeigu restruktūrizavimo planuose nenumatyta galimybė sumokėti už juos), taip pat turintiems bankrutuojančios įmonės statusą sanuojamiems mokesčių mokėtojams (jeigu sanavimo projektuose nenumatyta galimybė sumokėti už juos) ar mokesčių mokėtojams, su kuriais pasirašomos taikos sutartys (jeigu galimybė sumokėti už juos nenumatyta taikos sutartyse);

asmenims, kurie mokestį, išieškotą pagal vykdomuosius dokumentus, moka iš darbuotojų darbo užmokesčio ar pensijų;

asmenims, norintiems sumokėti už bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą;

asmenims, kurie nori susidariusias mokesčio permokas, kitas jiems iš biudžetų ir fondų grąžintinas (įskaitytinas) sumas, mokesčio skirtumų sumas įskaityti mokesčių mokėtojo mokesčiui padengti.

Kur turėtų kreiptis mokesčių mokėtojai, ketinantys pasinaudoti mokesčių inspekcijos siūloma pagalba?

Klausimus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų stabdymo, mokestinės nepriemokos perėmimo nagrinėja Kauno apskrities VMI Nepriemokų išieškojimo skyriaus  specialistai, tel. (8 37) 405 260, (8 37) 405 247.

Kauno miesto ir rajono mokesčių mokėtojai gali kreiptis į Nepriemokų išieškojimų skyrių Kaune adresu A.Juozapavičiaus pr. 57. O kituose apskrities rajonuose gyvenantys mokesčių mokėtojai – į Kauno apskrities VMI teritorinius poskyrius. Jie pakonsultuos kiekvieną mokesčių mokėtoją ir padės pasirinkti priimtiniausią mokestinių prievolių vykdymo būdą.

Bendroji informacija VMI Mokesčių informacijos centro tel. 1882 arba internete www.vmi.lt

Kauno apskrities VMI Viešųjų ryšių skyrius