Šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena - Vasario 16-oji sutapo su linksma Užgavėnių švente.

      Išaušus giedram Vasario 16-osios rytui, kas skubėjo į Šv. Mišias, kas vyko į minėjimą Raseiniuose, o būrys aktyvistų (Laima Franckevičienė ir Deividas Franckevičius, Vida Jankauskienė, Irena ir Sigitas Sirunaičiai, Virginijus Sirunaitis, Egidijus Jokubauskas ir Rita Anulytė) sijonų, švarkelių,  perukų bei skrybėlaičių ieškojo, matavosi, dažėsi ir išmoningai puošėsi.

      Po gana ilgokos pertraukos suaugusiųjų  persirengėlių komanda aplankė kaimo gyventojus, į jų duris beldėsi, velniuko lašais vaišino, tradicines dainas dainavo, polkutes trypė, vakarop  prie laužo kvietė, o išeidami sveikatos linkėjo. Užgavėnių svetelius visi labai svetingai sutiko, vidun kvietė, atrodė, kad ne tik laukė užeinančių, bet ir labai atpažinti norėjo. Vaikučiai, kurie nė vienos šventės kaime nepraleidžia, taip pat šurmuliavo po kaimelį dailiai pasirėdę. O kol persirengėlių komandos po kaimelius siautė, Onutė Kavaliauskienė kugelį po pečiumi kepė, kiti laisvalaikio salėje krosnį kūreno, salę puošė, arbatą virė. Lauke visų laukė tikra gražuolė - didžiulė Morė. Prie jos visi susirinkome žiemą išvaryti. Žaidėme, pašokome rateliu, garsiai garsiai žiemą vijome, o savo bėdas, nusivylimus, blogas mintis pasiuntėme į ugnį, kurioje supleškėjo ir gražioji Morė.

      Sugužėjome sušilti į šiltą Gervinės laisvalaikio salę. Skanavome gardžių blynų, šeimininkių spausto sūrio, naminių gardėsių ir kvapnaus kugelio. Šokome, trypėme, džiaugėmės šių metų puikia žiema. Užgavėnės - tai slenkstis tarp besibaigiančios žiemos ir prasidedančio pavasario. Mūsų laukia ilga Gavėnia, o pavasario - šilto ir žalio - tikimės sulaukti kuo greičiau.