Startuoja dalyvių atranka į istorinę atmintį ir jaunimo patriotiškumą bei pilietiškumą puoselėjantį projektą „Misija Sibiras'13". Dvyliktosios projekto ekspedicijos tikslas - Tiumenė. Tai Vakarų Sibiro regiono dalis, kur prie tremtinių amžino poilsio vietų žmogaus ranka neprisilietė daugiau kaip dešimtmetį.

Į vieną seniausių Vakarų Sibiro miestų ir jo apylinkes pokario represijos nubloškė beveik šimtą lietuvių šeimų. Taigos gilumoje ir užžėlusiose laukymėse išlikusias tautiečių kapinaites gamta negrįžtamai gali pasiglemžti jau artimiausiu metu. Tad organizatoriai pabrėžia, kad šiai ekspedicijai bus keliami ypač aukšti reikalavimai.

Pasiryžę mesti sau iššūkį ir įnešti savo indėlį į tautos istorijos išsaugojimą dalyvio anketą ras projekto internetiniame portale www.misijasibiras.lt. Registracija vyks daugiau nei mėnesį - nuo šiandien, kovo 28, iki balandžio 30 dienos.

Šįkart į Sibirą vyksiančios komandos užduotis bus ne tik sutvarkyti, tačiau ir deramai įamžinti jau išnykusių kaimų vietose išlikusias tautiečių kapinaites, vietiniams gyventojams parodyti, kad lietuviai neužmiršta savo tautai brangių vietų ir jomis tinkamai rūpinasi.

Pasak jau aštuntus metus gyvuojantį projektą organizuojančio labdaros ir paramos fondo „Jauniems direktoriaus Arno Marcinkaus, „Misija Sibiras'13" ekspedicija bus išskirtinė ir tuo, kad joje dalyvauti ypač kviečiami pasaulio lietuviai. Į tautiečių tremties vietas ekspedicija išvyks liepos 17-ąją - Pasaulio lietuvių vienybės dieną.

„Tuo tikslu paruošėme ir anglišką dalyvių atrankos anketą. Ne tik neseniai išvažiavę svetur, bet ir užsienyje gimę lietuviai ar lietuvių kilmės asmenys turės galimybę prisidėti prie mūsų tautos istorijos saugojimo. Tikime, kad galime suburti ir Lietuvoje gyvenantį, ir po pasaulį išsibarsčiusį lietuvių jaunimą bendram tikslui", - teigia A.Marcinkus.

Nedvejoti, pasinaudoti unikalia galimybe išreikšti pagarbą valstybei, tautos istorijai ragina ir praėjusiais metais įsteigtos projekto Patarėjų tarybos narys architektas ir legendinės grupės „Antis" lyderis Algirdas Kaušpėdas.

„Taip, žengti šį žingsnį nėra lengva. Tačiau jei būčiau jaunesnis, žengčiau jį nedvejodamas, kadangi tai garbingas kiekvieno jauno žmogaus apsisprendimas. Žmogaus, jaučiančio pareigą pagerbti tuos, kurie patyrė represijų siaubą, liko suluošinti ar žuvo už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Noras dalyvauti pirmiausia yra garbės ženklas sau pačiam ir tuo pačiu pagarbos išraiška valstybei ir jos žmonėms. Tokios iniciatyvos formuoja žmones, asmenybes ir palieka gilų pėdsaką visam likusiam gyvenimui", - pastebi vienas valstybės atgimimo šauklių.

„Misija Sibiras'13" tikslas - Tiumenė - yra palikusi gilų pėdsaką tautos istorijoje. Abipus Tūros upės, greta Transsibiro geležinkelio įsikūrusiame viename seniausių Sibiro miestų XVIII a. pab. - XIX a. veikė kalinių persiuntimo kalėjimas. Čia buvo kalinami 1794, 1830-1831 ir 1863-1864 metų sukilimų dalyviai, knygnešiai. Čia kalėjo ir paskutiniojo XIX a. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyvis poetas Julius Anusavičius.

1946 m. į Tiumenės sritį atitremta estų, lenkų ir keletas lietuvių šeimų. 1947m. gruodį atvežta dar apie 80 lietuvių šeimų iš buvusių Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno apskričių. Tremtiniai dirbo statybose, elektrinėje, plytinėje. Po 5 metų lietuviams leista grįžti į tėvynę. 5 - 6-ajame dešimtmetyje Tiumenėje veikė koncentracijos stovykla, miesto apylinkėse - didelė pataisos darbų kolonija.

Nuo „Misija Sibiras" projekto pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė vienuolika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 90 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais. Projekto idėja gimė dar 2005 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Asamblėjoje priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo. Nuo praėjusių metų projektą „Misija Sibiras" organizuoja labdaros ir paramos fondas „Jauniems".

Labdaros ir paramos fondas „Jauniems"

      Eurodesk Lietuva ir Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas" kviečia 14 - 29 metų jaunus žmones tapti jaunaisiais žurnalistais. Mėgstantys rašyti, fotografuoti, filmuoti, tyrinėti ir kurti kitokiais būdais atras čia savo vietą, galės ne tik daugiau sužinoti apie europines temas ir įgyti žurnalistinio darbo gebėjimų, tačiau ir dalyvauti kompetencijų kėlimo renginiuose, susipažinti su bendraminčiais ir patirties semtis iš profesionalų.
      Jaunųjų žurnalistų tinklas veikia jau trečius metus, o jo tinklo nariai teigia įgavę vertingos patirties ir patobulėję kaip asmenybės. „Kadangi domiuosi žurnalistika, šis tinklas man suteikė galimybę realizuoti savo gebėjimus bei juos plėtoti, susipažinti su panašiai mąstančiais žmonėmis, pabendrauti su profesionaliais žiniasklaidos atstovais. Tai puiki galimybė ne tik perteikti informaciją jauniems žmonėms, bet ir proga pačiai sužinoti daug naujienų, nes buvimas tinkle tarsi įpareigoja domėtis įvairiomis, su jaunimu susijusiomis aktualijomis. Į šį tinklą žiūriu kaip į asmenybės ugdymo priemonę", - teigia Živilė Raškauskaitė, jaunųjų žurnalistų tinklui priklausanti jau nuo 2011 metų.
      Jaunųjų žurnalistų tinklas tampa tiesiogine investicija į savo ateitį. „Jauni žmonės, prisijungę prie tinklo įgyja žurnalistinių kompetencijų, pabendrauja su profesionalais, taip pat gali iš arčiau pamatyti žurnalistų darbą organizuojamų stažuočių metu, įsigilinti į tam tikras temas ir tapti jų specialistais. 2012 metais daug dėmesio skyrėme daugiakalbystei, tačiau netrūko straipsnių ir savanorystės, studijų užsienyje temomis. Jaunieji žurnalistai jau parengė virš 240 straipsnių ir pateikė virš 230 nuotraukų", - pasakoja Eurodesk Lietuva programos vadovas Evaldas Rupkus.
      2013 metais taip pat akcentuojamos aktualios ir svarbios temos. „Kviečiame jaunuosius žurnalistus domėtis ES piliečių metais, Europos jaunimo savaite, Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Jaunieji žurnalistai turės galimybę kurti reportažus keliuose tarptautiniuose pirmininkavimo renginiuose jaunimui ir taip įgyti unikalios tarptautinės žurnalistikos patirties", - apie 2013 m. tinklo naujoves pasakoja ES programos „Veiklus jaunimas" projektų koordinatorė Agnė Kviklienė.
      Eurodesk yra 33 Europos šalyse veikiantis jaunimo informacijos tinklas, skirtas jaunimui ir dirbantiems su jaunimu, teikiantis nemokamą aukštos kokybės informaciją ir patarimus apie Europos Sąjungos teikiamas galimybes: studijas, savanorystę, mainus, keliones, įsidarbinimo galimybes bei finansavimo programas. Išsamesnė informacija www.žinauviską.lt.
      ES Programa „Veiklus Jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansines subsidijas jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams. Lietuvoje programą koordinuoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. Išsamesnė informacija - www.jtba.lt.

Daugiau informacijos:
Eurodesk Lietuva
Vaiva Ružaitė
8 628 02900
evaldas@eurodesk.lt

      Dalis Lietuvos jaunimo patiria socialinę atskirtį, o labiausiai ji gresia jauniems žmonėms iš socialinės rizikos šeimų ir turintiems sveikatos problemų ar negalią, mano Lietuvos jaunimas. Tokios išvados padarytos po nacionalinės jaunimo konsultacijos įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinio dialogo su jaunais žmonėmis procesą.
      Apie pusė apklaustųjų socialinę įtrauktį - socialinės atskirties mažinimą - supranta, kaip didesnio dėmesio skyrimą konkrečioms visuomenės grupėms ir socializacijos procesą. Pagrindine priežastimi, kodėl jauni žmonės patiria socialinę atskirtį, jaunimas įvardija bendrą visuomenės apatiją - dauguma žmonių nežino nenori gilintis į problemas, su kuriomis susiduria jauni žmonės, ir nesupranta jaunimo poreikių. Visgi jaunimas taip pat pripažįsta, kad ir pačiam jaunimui dažnai trūksta iniciatyvumo imtis veiksmų savo situacijai keisti.
      Paklausus, kokios jaunų žmonių grupės patiria didžiausią socialinę atskirtį, daugiausiai respondentų paminėjo jaunimą iš socialinės rizikos šeimų, taip pat turinčius sveikatos problemų, etnines mažumas bei jaunus migrantus. Socialinei atskirčiai mažinti jaunimas dažniausiai minėjo tokias priemones kaip savanorišką veiklą, dalyvavimą neformaliojo ugdymo veiklose, jaunimo centrų veiklose.
      Konsultacija taip pat parodė, kad darbas su jaunimu padeda jauniems žmonės suprasti savo vietą visuomenėje, įgyti naudingos patirties, kuri praverstų ateityje. Įsitraukimas į socialinius projektus ir iniciatyvas, savanoriška veikla, dalyvavimas bendruomenių veikloje padeda jaunimui jaustis integralia visuomenės dalimi ir lygiaverčiais kitoms socialinėms grupėms.
      Nacionalinė jaunimo konsultacija vyko remiantis Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančio Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejeto prioritetu - „socialinė įtrauktis". Konsultacijoje Lietuvoje dalyvavo apie 1500 jaunų žmonių: virš 1200 respondentų užpildė elektroninį klausimyną ir apie 250 jaunų žmonių dalyvavo konsultaciniuose susitikimuose.
      Struktūrinio dialogo proceso įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinė darbo grupė, kuri yra sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), Jaunimo reikalų departamento prie SADM (JRD), Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA), Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos (NJRKA) atstovų ir kitų svarbių jaunimo politikos institucijų ir organizacijų atstovų.

      Nacionalinės darbo grupės informacija