Kasmet Raseinių rajono savivaldybė jungiasi prie Raseinių krašto istorijos muziejaus ir Raseinių miesto seniūnijos organizuojamos tradicinės visuomeninės akcijos „Atmintis“, skirtos Visų Šventųjų ir Mirusiųjų dienai paminėti.
Akcijos metu muziejaus atstovai susirinkusiems gyventojams trumpai pristatė žymius krašto žmones ir paminėjo jų nuopelnus. Tylos minute buvo pagerbti išėjusieji, padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės, taip išreiškiant pagarbą nusipelniusiems rajono ir Lietuvos žmonėms.
Šiais metais akcijai buvo skirta dar daugiau dėmesio – Raseinių rajono savivaldybės vadovai lankėsi Raseinių miesto civilinėse kapinėse, kur uždegė žvakeles ir pagerbė išėjusius tylos minute. Tuo tarpu seniūnijų seniūnai su Savivaldybės tarybos nariais, moksleiviais vyko lankyti savo seniūnijų kapinių, kur ilsisi iškilūs krašto žmonės. Jie taip pat uždegė žvakeles, pagerbė juos tylos minute ir taip prisidėjo prie visą rajoną apjungusios atminimo akcijos.
Atnaujintas žymių žmonių kapų sąrašas Raseinių civilinėse kapinėse:
1. Vytauto Griganavičiaus kapas Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčios šventoriuje. (Raseinių Garbės pilietis. Nuo 1977 m. gegužės mėn. gyveno Raseiniuose, du dešimtmečius ėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono pareigas, 1998 m. gegužės 4 d. paskirtas Lyduvėnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonu, nuo 2004 m. dirbo Raseiniuose).
2. Albino Daugialos kapas (Raseinių Garbės pilietis. Nuo 1965 m. dirbo Raseinių mechanizuotos kolonos meistru, 1967 m. paskirtas Kaimo statybos kolonos inžinieriumi, 1973 m. – jos viršininku, nuo 1993 m. dirbo AB „Raseinių statyba“ generaliniu direktoriumi).
3. Simbolinis politinio kalinio ir tremtinio kapas (Skulptūrinė kompozicija atidengta 1991 m.).
4. Jono Novelskio kapas (Raseinių Garbės pilietis). Nuo 1955 m. gyveno Raseiniuose, ilgametis Tarpkolūkinės statybos organizacijos vadovas).
5. Pokario rezistencinio pasipriešinimo kovų (1945–1953 m.) dalyvių kapai (1990 m. perkelti iš Vedecko ąžuolyno).
6. Kapitono Juozo Čeponio kapas (vienas iš rezistencinės kovos organizatorių Raseinių krašte, perlaidotas 1999 m.).
7. Alfonso Petravičiaus kapas (Raseinių garbės pilietis. Gimė 1933 m. sausio 15 d. Raseiniuose, nuo 1957 m. dirbo Raseinių medicinos įstaigose. Nuo 1997 m. – Raseinių savivaldybės gydytojas).
8. Antano Smilgos kapas (pirmojo lietuviško laikraščio po spaudos atgavimo „Lietuvių laikraštis“ redaktorius).
9. Jono Statkevičiaus kapas (Nepriklausomos Lietuvos pulkininkas leitenantas).
10. Juozo Palukėno kapas (knygnešys).
11. Raseinių parapijos klebono Petro Dočkaus kapas (1919 m. pirmosios lietuviškos Gimnazijos steigimo komiteto pirmininkas).
12. Vinco Vedeckio kapas (politikas ir visuomenės veikėjas, ūkininkas, 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis, 1920 m. buvo išrinktas Raseinių valsčiaus viršaičiu, o nuo 1924 m. išrinktas Raseinių apskrities tarybos nariu. 1925 m. kartu su kitais Įsteigė Raseinių pieno perdirbimo bendrovę. 1926 m. buvo išrinktas į III Lietuvos Respublikos Seimą. Vietinių gyventojų pasakojimu, Vincas Vedeckis Holokausto metu prisidėjo gelbėjant žydus.
13. Petro Dukausko kapas (1919 m. Raseinių valsčiaus komiteto narys, žuvo gindamas piliečių teises).
14. Danieliaus Edelio kapas (1831 metų sukilimo dalyvis, vadovavo provizoriaus D. Edelio įpėdinių vaistinei Raseiniuose). Net keturios vaistininkų Edelių kartos vadovavo šiai vaistinei.
15. Viktoro Endriukaičio kapas (politkalinys, aktyviai reiškėsi Atgimimo laikotarpiu).
16. Stasio Stankaus kapas (Raseinių garbės pilietis. Ilgametis „Naujo ryto“ redaktorius).
17. Viktoro Petkaus kapas (Lietuvos politinis veikėjas ir disidentas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys).
18. Izidoriaus Girdzijausko kapas (knygnešys).
19. Kazimiero Kasiliausko ir Monikos Kasiliauskaitės kapas (Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, jo dukra sovietmečiu prižiūrėjo Savanorių kapus).
20. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių karių kapai (žuvę 1919 m. mūšiuose su bermontininkais. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui 1928 m. pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę).
Ariogalos seniūnijos senosiose kapinėse palaidoti žymūs žmonės:
-
Tado Daugirdo koplyčia.
-
Lietuvos partizanų kapai.
-
Lietuvos kankinių už Laisvę kapai.
Šiluvos seniūnijos kapinėse palaidoti žymūs žmonės:
-
Knygnešys Kazimieras Rosenas (Šiluvos kapinės B-19-1).
-
Knygnešys Dominikas Papreckis (Šiluvos kapinės B-3-21).
-
Knygnešys Pranas Papreckis (Šiluvos kapinės B-2-20).
-
Knygnešys Petras Vaičius ir jo tėvas Jonas (Šiluvos kapinės B-18-8).
-
Vyties kryžiaus kavalierius Jonas Bučinskas (Šiluvos kapinės B-2-17).
-
Vyties kryžiaus kavalierius Alfonsas Želvys (Šiluvos kapinės B-22-11).
-
Režisierius Eimuntas Nekrošius (Šiluvos kapinės G-1-1).
-
Kunigas Julijonas Kazlauskas (Lyduvėnų kapinės B-1-2).
-
Bibliofilas Kazys Grikšas (Žaiginio kapinės A-7-8).
-
Knygnešys Juozas Karabinas (Žaiginio kapinės D-1-12).
-
Vyties kryžiaus kavalierius Aleksas Brazas (Žaiginio kapinės C-3-4).
-
Paminklinis akmuo žuvusiems tremtyje (Žaiginio kapinės prie pagrindinio įėjimo).
-
Paminklas „Lietuvi, sustok ir prisimink: čia nekaltai kalti“ (1941–1953) (Šiluvos kapinės C-1-6).
Viduklės seniūnijos kapinėse palaidoti žymūs žmonės:
-
Lietuvos partizanas Antanas Jonikas-Rolandas.
-
Lietuvos partizanas Jonas Bakšys.
-
Lietuvos partizanas Juozas Dobilaitis-Motiejukas.
-
Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Juozapas Girdzijauskas.
-
Lietuvos partizanų ir tremtinių kapai.
-
Knygnešys Juozas Sakalauskas.
-
Prozininkas, buvęs LR Seimo narys ir visuomenės veikėjas Antanas Algirdas Pocius.
-
Raseinių Garbės pilietis Alfonsas Svarinskas.
-
1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvių atminimo įamžinimo vietos.
Akcija „Atmintis“ jau tapo gražia Raseinių rajono tradicija, vienijančia bendruomenes ir primenančia pagarbos bei atminimo svarbą. Uždegtos žvakelės ir tylos minutė – tai simbolinis tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp tų, kurie kūrė mūsų krašto istoriją, ir tų, kurie ją tęsia šiandien.
