Naujienos

• 10.00 val. – šv. Mišios Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje;
• 11.15 val. – minėjimas Žemaičio aikštėje, kurio metu kviečiame vėl susikibti rankomis ir drauge pagerbti Baltijos kelio atminimą.

Rugpjūčio 23–28 dienomis Žemaičio aikštėje taip pat bus eksponuojama fotografijų paroda „Baltijos kelio veidai“. Šia proga kviečiame prisiminti šio istorinio įvykio aplinkybes ir raseiniškių dalyvavimą Baltijos kelyje.

 

Važiuojant iš Vilniaus Rygos link pro Ukmergę ir Panevėžį, pakelėje galima išvysti apie keturiasdešimt mažosios architektūros paminklų, pastatytų Baltijos keliui atminti. 81-ajame kelio kilometre gerai matomas didelis riedulys su įtvirtinta metaline saulute ir juodo akmens plokšte, kurioje iškaltas įrašas: „BALTIJOS KELIAS / 1989.08.23 / RASEINIAI“.

 

Kas penkerius metus, minėdami Baltijos kelio sukaktį, prie šio akmens atvyksta raseiniškiai, 1989-aisiais stovėję gyvojoje žmonių grandinėje. Jie atsiveža savo vaikus ir anūkus, dalijasi prisiminimais, dainuoja, fotografuojasi ir, kaip anuomet, susikibę rankomis vėl stoja į gyvąją grandinę – nors šiandien jau gerokai mažesnę.

 

1989 m. rugpjūčio 23-iąją, minint Molotovo–Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai pakvietė žmones dalyvauti unikalioje taikaus protesto akcijoje. 650 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė nusidriekė pagrindine magistrale, jungusia trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Visai akcijai surengti buvo skirtas vos vienas mėnuo.

 

Raseiniškiams buvo paskirta trijų kilometrų atkarpa už Ukmergės. Raseinių Sąjūdžio žmonės ėmėsi organizacinių darbų: gamino informacines korteles, ieškojo transporto dalyviams pavėžėti, išleido net specialų Sąjūdžio laikraščio „Dubysa“ numerį.

 

Rajoniniame laikraštyje „Naujas rytas“ buvo paskelbta išsami tos dienos programa. 8 val. Žemaičio aikštėje numatyta pakelti tautinę vėliavą, 15 val. ties Kalnujais pradėti formuoti automobilių koloną, o 16 val. nuo Ariogalos–Čekiškės sankryžos išvykti į magistralės M21 265–267 kilometrų ruožą. Gyventojai buvo kviečiami vykti nuosavais automobiliais, kartu vežtis kaimynus ir draugus. Kvietime buvo rašoma: „Rankomis susikibsime 19 val. Pageidautina, kad turėtumėte mažas gedulingas Tautines vėliavėles ir žvakutes, taip pat juodas juostas. 20 valandą šventos Mišios Raseinių rajono bažnyčiose. 23 val. gedulingos tautinės vėliavos nuleidimas žvakių šviesoje. Pasirašo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Raseinių rajono taryba.“ Tuometė rajono valdžia dirbantiesiems suteikė laisvą dieną, o įmonėms leido skirti transportą.

 

Tuometis Raseinių Sąjūdžio tarybos atsakingasis sekretorius Antanas Kliunka rūpinosi, kad raseiniškiams skirta atkarpa būtų išskirtinai pažymėta. Nuspręsta panaudoti netoli kelio gulėjusį didžiulį akmenį. Kalvis Alvydas Bertulis per naktį nukalė saulutę, kuri buvo įtvirtinta į riedulį.

 

Gyva raseiniškių grandinė užpildė visą paskirtą trijų kilometrų ruožą. Prie stovinčių žmonių kojų nusidriekusi žvakučių ir gėlių juosta įrėmino gyvąją gretą. Vėliau prie akmens vyko raseiniškių mitingas, kunigai pašventino saulute papuoštą riedulį, o šalia jo buvo pasodinti penki ąžuoliukai.

 

Dėl milžiniško eismo srauto dalis žmonių paskirtos vietos nepasiekė – į gyvąją grandinę jie stojo ten, kur 19 val. buvo sustoję. Raseiniškiai kartu su maždaug dviem milijonais Baltijos kelio dalyvių pademonstravo tvirtą vienybę ir ryžtą būti laisvi.