Naujienos

Rūšiavimo sistemoje šios pakuotės priskiriamos kategorijai „kita pakuotė“. Gyventojams tai reiškia paprastą praktinį sprendimą – kartu su plastikinėmis ir metalinėmis pakuotėmis jos turi būti metamos į plastiko pakuočių atliekų konteinerį.

 

„Svarbiausia ne tai, ar pakuotė atrodo įprasta, o tai, kad ji atliko pakuotės funkciją – buvo skirta prekei supakuoti, apsaugoti ar pateikti vartotojui. Todėl net ir retesnės medžiagos pakuotė neturėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerį. Tokiais atvejais gyventojams verta vadovautis paprasta taisykle: jei tai pakuotė ir ji nėra popierinė ar stiklinė, jos vieta – plastiko pakuočių atliekų konteineryje“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ aplinkosaugos ekspertė Vilma Samulėnienė.

 

Vienas dažniausių pavyzdžių šioje temoje – medžiaginis maišelis. Jis neretai pasirenkamas kaip patvaresnė alternatyva vienkartinei pakuotei ir gali būti naudojamas ne vieną kartą: apsiperkant, laikant daiktus namuose ar dar kartą pakuojant kitus pirkinius. Toks įprotis, pasak ekspertų, yra sveikintinas – kuo ilgiau pakuotė naudojama, tuo mažiau vienkartinių sprendimų prireikia.

 

Vis dėlto svarbu prisiminti, kad net ir daug kartų naudotas medžiaginis maišelis, jeigu jis buvo skirtas prekei supakuoti ar pateikti vartotojui, išlieka pakuote. Kai jis susidėvi, suplyšta ar tampa nebereikalingas, jo vieta – ne mišrių atliekų konteineryje. Tokią pakuotę taip pat reikėtų rūšiuoti ir mesti į plastiko pakuočių atliekų konteinerį.

„Medžiaginiai maišeliai yra geras atsakingo gyventojų elgesio pavyzdys – žmonės jų neskuba išmesti, naudoja pakartotinai, pritaiko buityje. Tačiau atėjus laikui su tokia pakuote atsisveikinti, svarbu, kad ji patektų į pakuočių atliekų surinkimo sistemą. Tokios pakuotės rinkoje sudaro labai nedidelius kiekius, todėl jų surinkimas savaime yra sudėtingas, o kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė svarbi, kad šios atliekos nebūtų prarastos mišrių atliekų sraute“, – aiškina V. Samulėnienė.

 

Aplinkosaugos ekspertė atkreipia dėmesį, kad medžiaginės ar kitos retesnės pakuotės primena svarbią taisyklę – tvarumas neturėtų būti vertinamas tik pagal tai, kaip pakuotė atrodo ar iš kokios medžiagos ji pagaminta. Verslui tokios pakuotės kartais gali atrodyti kaip patrauklesnis, išskirtinesnis ar labiau „premium“ sprendimas, ypač kai norima sukurti brangesnės, kokybiškesnės ar aplinkai draugiškesnės prekės įspūdį.

 

Renkantis pakuotę svarbu įvertinti ne tik jos estetiką, patvarumą ar pakartotinio naudojimo galimybes, bet ir tai, kas su ja nutiks po naudojimo. Ar tokia pakuotė bus aiškiai atpažįstama kaip pakuotė? Ar gyventojui bus suprantama, kur ją rūšiuoti? Ar tokio tipo atliekų kiekiai gali būti surenkami ir nukreipiami į tinkamą atliekų tvarkymo srautą?

 

„Pakuotės pasirinkimas neturėtų baigtis vien klausimu, kaip ji atrodo vartotojo rankose. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar tokia pakuotė bus aiškiai atpažįstama kaip pakuotė, ar pirkėjui bus suprantama, kur ją rūšiuoti, ar tokio tipo atliekų kiekiai apskritai gali būti surenkami ir nukreipiami į tinkamą atliekų tvarkymo srautą“, – teigia V. Samulėnienė.

 

Nors tekstilinės ar kitos nestandartinės pakuotės gali atrodyti tvaresnės, jų perdirbimo galimybės kol kas išlieka labai ribotos. Todėl gamintojai ir importuotojai turėtų atsakingai įsivertinti, ar tokia pakuotė konkrečiu atveju tikrai yra tinkamiausias pasirinkimas.

 

„Ateityje pakuočių perdirbamumas bus vertinamas ne tik pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos, bet ir pagal realias galimybes tokią pakuotę surinkti ir nukreipti perdirbimui. Todėl kuo paprastesnė, aiškiau atpažįstama ir lengviau sutvarkoma pakuotė, tuo mažiau klausimų ji kelia visoje atliekų tvarkymo grandinėje“, – paaiškina ekspertė.

 

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ informacija ir vaizdinė medžiaga