Naujienos

Rugpjūčio 21 d. Raseinių rajono savivaldybės delegacija lankėsi Kauno regiono atliekų tvarkymo centre (Kauno RATC). Vizito metu domėtasi, kaip tvarkomos, rūšiuojamos ir perdirbamos atliekos, su kokiais iššūkiais susiduria atliekų tvarkytojai ir kokią įtaką visai sistemai turi gyventojų rūšiavimo įpročiai.

 

Vizite dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, Tarybos nariai Algimantas Mielinis, Agnė Gustė ir Gintautas Mikolaitis, mero patarėjas Algirdas Gricius, Savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas bei Savivaldybės administracijos specialistai.

 

Delegaciją priėmė Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas. Jis aprodė centro infrastruktūrą, mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius ir pristatė visą atliekų kelią – nuo jų patekimo į rūšiavimo įrenginius iki galutinio sutvarkymo. Vizito dalyviai galėjo iš arti pamatyti, kaip apdorojamos mišrios komunalinės atliekos, kokiomis technologijomis jos rūšiuojamos ir kiek skirtingų etapų turi pereiti, kol iš bendro atliekų srauto atskiriamos dar tinkamos panaudoti medžiagos.

 

Susitikimo metu aptarti ir pagrindiniai atliekų tvarkymo sektoriaus iššūkiai: augantys atliekų kiekiai, infrastruktūros modernizavimo poreikis, atliekų tvarkymo kaštai bei siekis kuo daugiau perdirbti tinkamų medžiagų atskirti iš mišrių atliekų srauto. Daug dėmesio skirta gyventojų rūšiavimo įpročiams ir jų įtakai visai atliekų tvarkymo sistemai. Nors šiuolaikinė įranga leidžia iš bendro srauto atskirti dalį plastiko, metalų, biologinių ir kitų atliekų, specialistai pabrėžė, kad technologijos negali visiškai pakeisti atsakingo rūšiavimo namuose.

 

„Dažnai galvojame, kad išmetus atliekas į konteinerį mūsų rūpestis baigiasi. Tačiau iš tikrųjų tuomet jų kelias tik prasideda. Pamatę visą procesą iš arti dar kartą įsitikinome, kad kuo daugiau išrūšiuojame namuose, tuo mažesnė našta tenka visai sistemai. Tai nėra vien atliekų tvarkytojų atsakomybė – nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimų priklauso, kiek atliekų bus galima perdirbti ar panaudoti dar kartą ir kiek jų galiausiai pateks į sąvartyną“, – sako Savivaldybės meras Arvydas Nekrošius.

 

Delegacijos nariai taip pat domėjosi, kas vyksta su atliekomis, kurių nepavyksta perdirbti: kokia jų dalis gali būti panaudota toliau, kiek atliekų tampa degiąja frakcija ir kiek jų galiausiai tenka šalinti sąvartyne.

 

„Didžiausias iššūkis yra ne vien turėti modernią įrangą. Svarbu, kad visa sistema sklandžiai veiktų nuo atliekų rūšiavimo gyventojų namuose iki galutinio jų sutvarkymo. Jei į mišrių atliekų konteinerį patenka tai, kas galėjo būti išrūšiuota atskirai, vėliau šią klaidą ištaisyti ne visada įmanoma“, – akcentavo Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.

 

Kauno RATC duomenimis, 2025 metais centras priėmė ir sutvarkė beveik 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Tokie kiekiai atskleidžia, kokia sudėtinga yra atliekų tvarkymo sistema ir kiek daug joje lemia ne tik technologiniai sprendimai, bet ir kasdieniai gyventojų pasirinkimai.

 

Vizito pabaigoje aptartos atliekų tvarkymo sąnaudos, infrastruktūros išlaikymas, rūšiavimo efektyvumas ir galimybės ateityje dar didesnę atliekų dalį nukreipti perdirbti ar pakartotinai panaudoti, mažinant sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį.