Teisinė pagalba

Nuo 2021 m. balandžio 1 d. įdiegiama teisinių paslaugų informacinė sistema – TEISIS

   Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. įdiegiama teisinių paslaugų informacinė sistema –TEISIS. Pažymime, kad pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijos, susijusios su asmenų aptarnavimu (konsultacijų teikimu, dokumentų rengimu, prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pildymu ir pateikimu, duomenų fiksavimu) bus administruojamos ir vykdomos tik per TEISIS adresu www.teisis.lt. 

   Atsižvelgiant į tai, kad dėl naudojimosi nauja TEISIS sistema gali kilti nesklandumų, neaiškumų, iš anksto atsiprašome dėl galimų nepatogumų ir dėkojame už kantrybę.  

   Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuoja, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. įdiegiama teisinių paslaugų informacinė sistema –TEISIS. Pažymime, kad pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijos, susijusios su asmenų aptarnavimu (konsultacijų teikimu, dokumentų rengimu, prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pildymu ir pateikimu, duomenų fiksavimu) bus administruojamos ir vykdomos tik per TEISIS.

   Atsižvelgiant į tai, kad dėl naudojimosi nauja TEISIS sistema gali kilti nesklandumų, neaiškumų, iš anksto atsiprašome dėl galimų nepatogumų ir dėkojame už kantrybę. 

   Pirminė teisinė pagalba teikiama visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems Raseinių rajono savivaldybėje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, V. Kudirkos g. 5, Raseiniai, el. paštas [email protected], tel. (8 428) 41 563, 8 686  01 068.

   Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mediacijos įstatymo nuostatoms dėl privalomosios mediacijos vykdymo šeimos ginčuose, daugeliui kyla klausimas ar visais atvejais reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą norint gauti mediacijos paslaugą. Teisės aktai neįpareigoja ginčo šalių dėl privalomosios mediacijos vykdymo kreiptis tik į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ginčo šalys arba šalis turi teisę pasirinkti mediatorių iš LR mediatorių sąrašo pačios ir tiesiogiai kreiptis į pasirinktus mediatorius dėl mediacijos paslaugų suteikimo. Tuomet tokios paslaugos būtų apmokamos tik ginčo šalių lėšomis. Į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos ginčo šalis arba šalys kreipiasi tuomet, kai pageidauja gauti valstybės lėšomis apmokamą mediacijos paslaugą. Tuomet Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parenka mediatorių. Kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, mediacijos administravimo procedūra parenkant mediatorius yra ilgesnė.

   Valstybės lėšomis privalomosios mediacijos paslauga atlyginama iki keturių valandų (papildomai iki vienos valandos mediatorius gali skirti laiką pasirengimui ir iki vienos valandos rezultatų įforminimui). Jeigu vykdant mediaciją nepakanka šių valstybės biudžeto lėšomis apmokamų valandų, tuomet ginčo šalims ir mediatoriui tarpusavyje sutarus, mediacija gali būti tęsiama ginčo šalių lėšomis. Teisės aktai nedraudžia toliau vykdyti mediaciją privačiai, kadangi teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pratęsti privalomosios mediacijos vykdymą valstybės lėšomis.

   Pirminė teisinė pagalba teikiama visiems fiziniams asmenims, gyvenantiems Raseinių rajono savivaldybėje, Raseinių rajono savivaldybės administracijoje Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, V. Kudirkos g. 5, Raseiniai, el. paštas [email protected], tel. (8 428) 41 563, 8 686  01 068.

   Neteisminė mediacija »

 

   Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią finansuoja valstybė, susideda iš Pirminės teisinės pagalbos ir Antrinės teisinės pagalbos.

   Pirminė teisinė pagalba teikiama kiekvienoje šalies savivaldybėje, čia žmonės konsultuojami teisinėmis temomis. Konsultacijomis gali pasinaudoti visi, neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį- kiekvienas gali gauti nemokamą vienos valandos konsultaciją kiekvienu jam rūpimu klausimu.

   Antrinė teisinė pagalba Lietuvoje teikiama nuo 1995-ųjų metų. Jos teikimą administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kurios steigėjas yra Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.

   Valstybėje sudarytos sąlygos lygiai vienodai siekti teisingumo ir tiems žmonėms, kurie gauna nedideles pajamas ir neturi turto- bylinėjimosi ir advokato paslaugų išlaidas tokiais atvejais padengia valstybė. Todėl, kuomet prireikia teisinių paslaugų, reikėtų kreiptis į Tarnybą ir teirautis, ar yra galimybė gauti n e m o k a m ą teisinę pagalbą. Siekiama, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba taptų prieinama vis didesniam žmonių ratui.

   Smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui sudėties požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas – smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos žalos.

   Pirminė ir antrinė teisinė pagalba fiziniams asmenims, gyvenantiems Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje teikiama Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, 117 kabinete, V. Kudirkos g. 5, Raseiniai.

 

Pirmadienis- Ketvirtadienis   8-17.00 val.

Penktadienis                      8-15.45 val.

Pietų pertrauka nuo 12-12.45 val.

   „Ginčams spręsti yra daug būdų, teismas- vienas iš visiems labiausia žinomų. Tačiau civiliniams ginčams spręsti labai efektyvus gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija).

   Dar 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Tikimės, kad dabar atsiras vis daugiau neteisminės mediacijos atvejų“- sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorė dr. Anželika Banevičienė.

   Anot jos, mediacija yra taikaus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui- mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma iki tol, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kuomet šalys ginčą išsprendžia taikiai iki teismo, yra labai populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams, ginčai išsprendžiami žymiai greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys paprastai ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, sutaria dėl žalų atlyginimo, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad žmonės nebelieka amžinais priešais. Tai ypač aktualu šeimos bylose.

   Advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali pasiūlyti šalims pasinaudoti neteisminio taikinimo tarpininkavimo paslaugomis. Taikinimo tarpininkas padeda ginčo šalims geriau suprasti ginčo priežastis ir siekiamus tikslus, bendradarbiauti, ieškoti ir siekti taikaus susitarimo, teikia pasiūlymus, kaip taikiai išspręsti ginčą.

   Mediatoriui keliami dideli reikalavimai- asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, kad konstruktyviai vertintų konfliktą bei susidariusią situaciją, kad norėtų ieškoti kiek įmanoma objektyvesnio taikaus sprendimo būdo.

   VGTPT direktorė A. Banevičienė pabrėžė, kad mediacijos esmė yra ta, jog ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, mediatorius, kuris privalo būti priimtas abiem besiginčijančioms pusėms, tik padeda joms sutarti, padeda įvertinti ginčo objektus, Tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Jį priima pačios ginčo šalys, jos taip pat susitaria dėl ginčo tolimesnio sprendimo būdo ir tvarkos. Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Tai reiškia, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.